Visi dienos darbai buvo nudirbti. Naktis įsiviešpatavo virš denio. Kad ir pūtė lengvas vėjas, buvo nepaprastai ramu. Vienišas pirmagalis, atsisukęs į vakarus, palengva kilnojos iš viršaus į apačią, iš viršaus į apačią. Visi įgulos nariai stovėjo laivagaly. Kas atsiremdavo alkūnėm į turėklą, kas stovėdavo atsirėmęs koja į viduriniąją jo dalį, kas pasirėmęs vienas į kitą. Niekas netarė nė žodžio. Girdėjos tik kvėpavimas, kuris jungės ir jungės vienas su kitu. Matėsi tik iš burnos kylantys garai, kurie jungėsi ir jungėsi į vieną didelį debesį. Visi žiūrėjo ten pat. Niekas negalėjo atitraukti akių nuo vandenyje įrėžto laivo tako, kuris tolumoje, kiek leido akys matyt prieš užliejant tamsai, plėt